Spektaklis „Walentynowicz. Anna szuka raju”
Meninis renginys buvo paremtas knyga, pavadinta. "Walentynowicz. Anna ieško rojaus", kurią parašė Dorota Karaś ir Marekas Sterlingovas ir kuri skaitytojui atskleidžia daug nežinomų "Solidarumo" herojės gyvenimo puslapių. Knygos kūrėjai griebėsi niekada neskelbtų archyvinių įrašų ir dokumentų. Jie aplankė Annos Walentynowicz šeimą Ukrainoje ir įkalbėjo jos sūnų Januszą Walentynowiczių patikėti jiems. Jie kalbėjosi su jos draugais ir priešininkais: Lechu Walentynowicziumi, Bogdanu Borusewicziumi, Hanna Krall, Krzysztofu 2, agentu, kuris paveikė Walentynowicziaus santykius su Walesa. Jie skaitė bylas, susijusias su IPN opozicija. "Walentynowiczius. Anna ieško rojaus" - tai ne tik biografinis tyrimas, bet ir įtraukiantis pasakojimas apie moterį, kurios gyvenimas buvo neatsiejamas nuo svarbiausių pokario Lenkijos įvykių.
Darbininkė ir visuomenės veikėja, Lenkijos Liaudies Respublikos opozicionierė, viena iš Laisvųjų profesinių sąjungų įkūrėjų, profesinės sąjungos "Solidarumas" aktyvistė, Baltojo erelio ordino dama. Internuota karo padėties metu. Visada buvo įvykių centre, Lenkijos istorijos centre. Ten, kur ji jaučiasi svarbi. "Vyriausioji suvirintoja", "80-ųjų rugpjūčio didvyrė", "Solidarumo simbolis". Ilgus metus ji buvo Lecho Wałęsos šešėlyje, apie ją dažnai buvo skelbiama melaginga informacija. Tačiau ji buvo tikrasis "Solidarumo" simbolis ir būtent dėl jos prasidėjo garsusis streikas Gdansko laivų statykloje.
Atlikėjai:
Ewa Błaszczyk - teatro ir kino aktorė, dainininkė. Baigė Varšuvos valstybinę teatro akademiją (dabar - Teatro akademija). Vaidino keliose Varšuvos scenose, nuo 1994 m. dirba STUDIJOJE. Vaidino Adamo Hanuszkiewicziaus, Jerzy Grzegorzewskio, Krzysztofo Warlikowskio ir kitų režisierių spektakliuose. Kaip dainuojanti aktorė ji vaidino Ryszardo Perytos operose ir muzikiniuose spektakliuose, taip pat savo rečitaliuose ("Nesigailiu", 1992 m.; "Ten kur nie widać oczu", 1999 m.; "Net kai siaučia viesulas", 2007 m.; "Leisk man pabandyti dar kartą", 2015 m.), kai kuriuos iš jų buvo galima pamatyti STUDIJOJE. Daugiausia dainuoja Agnieszkos Osieckajos, Jonaszo Koftos, Jano Wolko, Jaceko Kleyffo, Wojciecho Młynarskio ir Jaceko Janczarskio dainas. Be to, ji aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje, vadovauja fondui "Akogo?", padedančiam neurologines traumas patyrusiems vaikams. Ji taip pat yra 2010 m. išleistos knygos, kurioje užfiksuotas asmeninis aktorės pokalbis su Izabela Górnicka-Zdziech "Viskas yra taip trapu", bendraautorė. Ji taip pat yra populiarių monodramų STUDIO režisierė ir aktorė: (2017 m.) ir "Mano vardas Tamara Biakow ir aš esu legenda" (2021 m.). 2017 m. Przemyslawo Gintrowskio premijos už laisvę kultūroje laureatė, 2022 m. apdovanota Kultūros ir nacionalinio paveldo ministro premija teatro kategorijoje.
Dominika Ostałowska
Teatro, kino ir televizijos aktorė. Baigė Valstybinę aukštąją teatro mokyklą Varšuvoje. Buvo susijusi su Varšuvos teatrais "Ateneum" (1994-2000 m.) ir "Powszechny" (2000-2012 m.), nuo 2012 m. vaidina STUDIJOJE. Už Mariannos vaidmenį Ödöno von Horváth'o spektaklyje "Pasakos iš Vienos miško", kurį režisavo Agnieszka Glinska, ji gavo mėnesinio žurnalo "Teatr" Aleksandro Zelwerowicziaus premiją už 1998/1999 m. sezoną. Be kita ko, ji vaidino Krzysztofo Zaleskio "Garderobe" (1997), Roberto Wilsono "Moteris iš jūros" (2005), daug kartų vaidino Annos Augustynowicz ir Agnieszkos Glinskos spektakliuose. Ji sukūrė nuotaikingą Izabelės vaidmenį Augustynowicz spektaklyje "Miarka za miarka" (2007 m.), už kurį buvo apdovanota festivalyje KONTAKT ir Visos Lenkijos malonių ir nemalonių pjesių festivalyje. Ji vaidino daugelyje filmų, tarp jų Mariuszo Trelińskio "Łagodna", Jerzy Stuhro "Meilės istorijos", Lecho Majewskio "Wojaczek" ir Jano Jakubo Kolskio "Daleko nuo lango". Ji taip pat vaidino keliolikoje Televizijos teatro spektaklių ir daugybėje radijo pjesių, už kurias ne kartą buvo apdovanota, įskaitant X Lenkijos radijo ir televizijos teatro festivalio Grand Prix už daktarės Ann Ross vaidmenį spektaklyje "Dievo vaidmenyje". STUDIJOJE ją galima pamatyti Natalijos Korczakowskos pjesėje "Krasz" ir artėjančioje premjeroje "Sniego karalienė" (2023 m. birželis).
Igoris Przebindowskis (fortepijonas) - instrumentalistas, kompozitorius, muzikos prodiuseris, teatro ir kino muzikos kūrėjas. Katovicų muzikos akademijos Džiazo ir populiariosios muzikos katedros vibrafono klasės absolventas. Žymaus vibrafonininko Bernardo Masele mokinys. Kuba Wojewódzki Show bendradarbis, laidos muzikinio apipavidalinimo kūrėjas. Sukūrė muziką kelioms dešimtims spektaklių, taip pat kino ir televizijos filmams. Nuolat bendradarbiauja, be kita ko, su Agnieszka Glińska, spektakliams, pvz: Astridos Lindgren "Pipi Ilgoji kojinė", Dramatyczny teatras - muzikos bendraautorė (2007 m.), Roaldo Dahlo "Raganos", Lalkos teatras (2008 m.), "Lulu ant mozaikos" Paul Auster, Dramatyczny teatras (2008), Ivano Vyrypajevo "Iliuzijos", Wola teatras (2011) ir Televizijos teatras (2012), Alinos Margolis "Ala z elementarza", Wola teatras (2011), Odono van Horvato "Paskutinis sodas", Studio teatras (2012), taip pat su kitais režisieriais.
Įėjimas su kvietimais, kvietimus galima atsiimti DKP, 203 kambaryje.
