Paroda „Generolo Władisławo Anderso menininkai iš Vilniaus ir Vilniaus krašto“

„Nes nėra pasirenkamo krašto. Yra tik likimo skirta žemė” – eilėraštyje "Kas tu bebūtum be tėvynės" rašė gimęs Drohobyčiuje, o miręs Londone XX amžiaus lenkų literatūros klasikas – poetas ir rašytojas Kazimierzas Wierzyńskis.

Daugeliui lenkų - politinių pabėgėlių po Antrojo pasaulinio karo, įskaitant menininkus – dailininkus, kurie pasibaigus karui turėjo pasirinkti emigracijos kelią, "tėvynė, kurią jie žinojo, nustojo egzistuoti". Kaip rašė Adamas Walaszekas, "perkirsta Kerzono linija ir visiškai nepasiekiama savo senojoje dalyje, arba neegzistuojanti dėl pasikeitusios santvarkos - Lenkija ištirpo.  Buvo išplėšta. Emigravus, nes sugrįžimas į gimtąją šalį buvo neįmanomas, reikėjo perkelti tėvynę į savo gyvanamąją vietą. Tuo pačiu metu paliktoji (arba: netektoji) Tėvynė ilgainiui - beveik organiškai - tapo vis labiau mitologinė".

Prasidėjus Antrąjam pasauliniam karui ir dėl vėlesnio Europos padalijimo po karo po Jaltos susitarimų – Europos ir kitose šalyse pradėjo formuotis lenkų menininkų - dailininkų, skulptorių ir grafikų grupės. Karo metais, nepaisant nepalankių sąlygų, menininkai kūrė nežmoniškomis sąlygomis sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, nacių oflaguose ir stalaguose, fronto linijose ir visame Lenkijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų už šalies ribų, pavaldžių Lenkijos Respublikos prezidentui ir Ginkluotųjų pajėgų vadui Londone, 1940-1947 metų kelyje.

Po karo, labiausiai homogenišką formaliu ir stilistiniu atžvilgiu grupę tarp lenkų dailininkų Londone suformavo Mariano Bohusz-Szyszko įkurtos Tapybos ir taikomosios grafikos mokyklos studentai. 1945 metais, su vadovaujančio 2-ajam Lenkijos armijos korpusui generolo Władysławo Anderso pritarimu, Krokuvos dailės akademijos absolventas, prieš tai Vilniaus Stepono Batoro universiteto dailės fakulteto studentas, Cecchignoli vietovėje šalia Romos suorganizavo Dailės mokyklą, kurios mokiniais tapo lenkų dailininkai ir tuometinės Romos Accademia delle Belle Arti studentai, t.y. 2-ojo korpuso kariai.

Nors nuo 1947 metų, jau persikėlus iš Italijos į Angliją, Bohuszo mokyklos mokinių grupę sudarė įvairaus amžiaus ir tautybių žmonės, iki pat Bohuszo mirties 1995 m. mokykla išsaugojo visiškai lenkišką charakterį. Čia per beveik 50 metų savo "pašaukimą" atrado daugiau nei šimtas menininkų. Mariano Bohuszo-Szyszkos meilė ir dvasinis ryšys su Vilniaus kraštu, ypač mokinių darbų tematikos srityje, ne kartą sutapo su iš Lenkijos paribių kilusių studentų pažiūromis.

Karių-menininkų atmintį puoselėja fondo "Towarzystwo Projektów Edukacyjnych" parengta paroda GENEROLO  WŁADYSŁAWO ANDERSO MENININKAI IŠ VILNIAUS IR VILNIAUS KRAŠTO, kuri pristato jų asmenybes bei pačios generolo Anderso armijos genezę ir kovų kelią.

Susipažinsime su daugeliu asmenybių:

Marian Bohusz-Szyszko (1901-1995)

Halina Sukiennicka (1906-1998)

Halima Nałęcz (1914-2008)

Wojciech Falkowski (1930-2015)

Jan Wieliczko (1919-1999)

Janina Baranowska (1925-)

Janusz Eichler (1923-2002)

Jan Marian Kościałkowski (1914-1977)

Renginį papildys filmo "Anderso menininkai", kurį režisavo Rafałas Bryll, pristatymas bei prof. dr. hab. Jano Wiktoro Sienkiewicziaus (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas) paskaita.